https://www.kjero.com/deo-and-showergel-pre-test-lt/
Julijos blogas
2021 m. vasario 12 d., penktadienis
2019 m. lapkričio 5 d., antradienis
Pažintis su nuostabiąja Malta
Taip jau atsitinka, kad planuojant atostogas, peržiūrim gausybę pasiūlymų, perskaitom begalę
atsiliepimų, nuolat keičiam kelionės kryptį, apsvartom visus už ir prieš, bet kažkodėl mūsų galutinis
pasirinkimas dažnai būna netikėtas net mums patiems. Taip aš pradėjau pažintį su Malta. Su maža,
bet tiek daug įdomaus turinčia sala.
Susipažinome 2017 metų vasario 26 dieną. Lėktuvas nusileido Luqa oro uoste vėlai vakare. Mus
pasitiko transferis, kuris veža turistus iš oro uosto į viešbučius. Gyvenau Sliema mieste Hotel&Plaza
Regency viešbutyje, maždaug 7 km nuo sostinės Valetos ( važiuojamąja dalimi). Atvažiavus, mus
pasitiko stiprus lietus, dėl ko kitą dieną jūroje buvo didelės bangos. Oras buvo vėsokas, apsiniaukę.
Bet dar po vienos dienos jis pasitaisė, pasirodė saulutė, vėjas aprimo ir leido mėgautis puikiomis
atostogomis.
Šiek tiek apie šalį
Malta yra salų valstybė viduržemio jūroje, užima 316 km2 plotą, joje gyvena 450 000 gyventojų,
todėl ji laikoma viena tankiausiai apgyvendintų šalimi pasaulyje. Valstybė susideda iš keleto salų, trys
iš kurių yra apgyvendintos.(Malta, Gozo, Comino). Valstybinės kalbos - maltiečių ir anglų. 2004
metais Malta tapo Europos Sąjungos nare.
Sliema
Sliema yra kurortinis miestas, jis laikomas vienu brangiausiu visoje Maltoje. Čia daug viešbučių,
parduotuvių ir restoranų . Tiesa ir kainos nenudžiugins mėgstančių taupyti. Tiek nakvynės, tiek
maistas kavinėse čia kainuoja brangiau. Sliema turi gražią promenadą, kur smagu pasivaikščiuoti tiek
dieną, tiek vakare. Čia pasirūpinta patogiais suoliukais ir geru apšvietimu. Sliemoje, kaip ir beveik
visoje Maltoje, nėra mums priimtinų smėlio paplūdimių, čia uolėtos pakrantės, tad gulėsite praktiškai
ant akmens. Pasirūpinkite iš anksto guminiu kilimėliu.
Iš Sliemos lengvai pasieksite Maltos sostinę Valetą. Tai galite padaryti keliais būdais: keltu arba
autobusu. Keltas plaukia kas 30 minučių , bilieto kaina 1,50 €. Autobusų kaina žiemos sezonu 1,50 €
(vasaros sezonu – nuo birželio vidurio iki spalio vidurio 2 € ). Bilietus galima įsigyti pas vairuotoją. Bet
patogiausia, manau, nusipirkti elektroninį bilietą savaitei, kuris kainuoja 21 € ir važinėti po salą be
jokių apribojimų. Jeigu keliausite į Maltą, turėkite omeny, kad autobuso vairuotojas nestos stotelėje,
jeigu jus nepakelsite rankos. Lygiai taip pat nestos, jeigu jums reikia išlipti, bet jus nepaspaudėte
Valeta
Valeta yra Maltos sostinė. Ji yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia veda visi keliai. Iš čia
išvažiuoja visi autobusai. Norint pasiekti kitą miestą, dažniausiai reikia važiuoti į sostinę. Ir geriausia
kelionę pradėti iš autobusų stoties. Malta tankiai apgyvendinta sala, kurioje taip pat gausu turistų,
tad gali atsitikti taip, kad pakėlus ranką atvažiuojančiam autobusui, jis tiesiog nesustos. Vietų nebus.
Ne tik sėdimų, bet ir stovimų.
Valeta nėra didelė, ją lengvai galima apeiti per kelias valandas skersai ir išilgai. Čia yra labai graži
vieta - Žemutiniai ir Aukštutiniai Barrakka sodai. Tai puiki poilsio vieta su daug suoliukų, fontanu,
žaluma, nemokamu wi – fi. Atsiveria puiki panorama į Molą ir Didįjį uostą.Valetoje daug muziejų, tad mėgstantiems istoriją ar meną, tikrai bus ką veikti. Taip pat čia rasite
gražių skverų, fontanų, bažnyčių. Mėgstančioms papuošalus gera žinia - Valetoje galite įsigyti
unikalius sidabro papuošalus už labai prieinamą kainą.
Popajaus kaimas
Popajaus kaimelis, mano manymu, yra viena įdomiausių vietų Maltoje. Šis kaimas buvo pastatytas
1980 metais Popajaus miuziklo filmavimui. Pasibaigus darbams, buvo nuspręsta nenugriauti pastatų,
o palikti turistų pramogoms. Šiandien tai yra vienas lankomiausių objektų Maltoje. Jis randasi netoli
Cirkewwa miestelio. Aš važiavau iš Valetos, todėl teko pakeisti kelis autobusus ( yra keli variantai,
kaip galima pasiekti kaimelį). Galima nuvažiuoti ir iki Millieha miestelio, ten išlipti ir eiti pestute,
užtruks apie pusvalandį. Aš išlipusi, laukiau 101 autobuso, kuris privažiuoja tiesiai prie Popajaus
kaimelio. Niekur neskubėjau, nes oras buvo puikus ( +16 ir saulė). Nusipirkau kavos netoli stotelės
esančioje kavinukėje ir atsisėdusi ant akmens, grožėjausi žydinčiais rapsais.
Popajaus kaimas mane sužavėjo. Ten vaikštant pasijunti, lyg būtum kitame pasaulyje. O gal filmo
herojumi? Aplink mediniai senoviniai pastatai, jaukios gatvelės, muziejai, kino teatras, kur rodo
juodai baltą filmą apie Popajų, suvenyrų parduotuvėlė, kavinukė, įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Į
bilieto kainą (sezono ir nesezono metu ji skyriasi) įeina ir 15 min pasiplaukiojimas laiveliu. Išėjus iš
kaimelio, visai šalia autobusų stotelės įsikūrusi kavinė, kur galima skaniai ir nebrangiai pavalgyti.
Comino sala
Comino sala trečioji pagal dydį Maltos sala, kuri randasi tarp Maltos ir Gozo salų. Joje nuolat gyvena
tik 8 žmonės. Comino salos pavadinimas susijęs su kadaise joje augusiu kmyniniu kuminu (Cuminum
cyminum). Atostogaujant Maltos saloje ir norint patekti į Comino salą, reikia nuvažiuoti iki Cirkewwa
miesto prieplaukos. Laiveliai plaukia kas 1 – 1,5 val, kaina į abi puses 15 €. Ši sala yra puiki vieta
norintiems ramybės ir poilsio. Čia galima degintis, maudytis, nardyti. Reikia pažymėti, kad tai
nedidelė sala, vos 3.5 km2, tad čia nėra jokių kavinių ar parduotuvių. Tiesa, yra vienas viešbutis, bet
atostogaujant Maltos arba Gozo salose, tai nėra aktualu. Comino sala neturi kelio, todėl automobilių
čia nesutiksit. Visiška tyla ir ramybė. Tiesa, mėgaujantis ramybe, reikia neužmiršti ir apie laiką.
Sezono metu paskutinis kateris į Maltą arba Gozo salą, išplaukia 16-17 val, bet nesezono metu 14.45
valandą. Bent jau taip buvo 2017 metais.
Nors sala ir maža, yra žmonių (tokių, kaip aš), kurie sugeba pasiklysti ir rasti nuotykių ten, kur jų nėra.
Vaikštant keliuku, vis kur nors pasukdavau, kad padaryti gražių nuotraukų. Kelias baigėsi, bet aš ėjau
toliau. Pasakysite ko ten eiti, jei kelio nėra? Aš tą patį dabar galvoju. Bet tada ėjau, o tiksliau
šokinėjau nuo vieno akmens ant kito. O tarp akmenų augo kaktusai. Šokinėjau taip pakankamai ilgai,
jau ir pavargau ir mintys blogos į galvą pradėjo lįsti. O kas jeigu paslysiu? Juk akmenys aštriais
kampais, aplink kaktusai...Susilaužysiu kojas ir ką tada daryti? Matyt taip šokinėjau jau automatiškai
ir nežiūrint “kelio”, nes vienu metu tarsi “pabudau”. Pasijutau taip, lyg mane kažkas būtų pažadinęs.
Ir žiūriu, o iki skardžio koks metras likęs. Šokinėjau aš tiesiai, o ten buvo posūkis. Nežinau kas mane
išgelbėjo, bet kai pamačiau, kad skardis taip arti, netekau žado. Juk tai maždaug 30 metrų aukščio!
Toliau jau ėjau ramiau, bet vistiek stengiausi nelėtinti žingsnių. Norėjau spėti į priešpaskutinį katerį.
Vienu metu pamačiau panašią vietą į tą, kurioje mus išlaipino, pradėjau bėgti laiminga, kad pagaliau
radau “išėjimą”. Bet tai buvo visai kita vieta. Ir vėl mane kažkas “išgelbėjo”, tolumoje pamačiau
šeimą, su kuria kartu atplaukėme. Aš leidausi bėgti paskui, pavyjau juos ir net aplenkiau. Eidama vis
atsisukdavau, tikrindavau ar eina iš paskos. Ėjo. Bet kai atsisukau trečią kartą, supratau, kad jų jau
nebematau. Aš ir vėl pasukau ne ten (buvo kelio išsišakojimas, pasirinkau ne tą kelią). Grįžusi atgal,
vis dėlto vėl pasivyjau juos ir mes atbėgome į katerį paskutinę minutę.
Streso buvo daug, bet mane du kartus kažkas išgelbėjo. Likau gyva ir sveika, ir laiku spėjau į katerį,
kitu atvėju gal ir į paskutinį nebūčiau spėjusi. Yra tokių žmonių, kurie visada kelionėse randa
nuotykių, visada kur nors pasiklysta, bet žinote, niekada nekeisčiau tokių atostogų į tiesiog gulėjimą
prie jūros, kur žinai, kad visos dienos bus viena į kitą panašios ir nors tu grįši įdegęs ir pailsėjęs, bet
neturėsi ką papasakoti draugams ir artimiesiems.
Gozo sala
Gozo – antroji pagal dydį Maltos sala. Čia plaukia keltai iš Cirkewwa miestelio. Keltai dideli, skirti tiek
žmonėms, tiek transportui. Plaukimo laikas 20-30 minučių, bilieto kaina 4.65 €. Jeigu geras oras,
smagu sėdėti lauke ir stebėti Maltos bei Comino salas. Jeigu lauke vėsoka, galima įsitaisyti viduje.
Taip pat čia veikia keleiviams skirta parduotuvė, kur galima nusipirkti užkandžių, gėrimų ar laikraščių.
Yra ir baras norintiems pavalgyti ar išgerti kavos. Kad kelias neprailgtų, visada paimdavau kavos ir
šokoladuką arba pyragėlį. Įdomus pyragėlis su trintais žirniais. Nepasakyčiau, kad labai skanus, bet
vieną kartą verta paragauti.
Gozo sala man pasirodė visai kitokia, nei Malta. Ir nieko stebėtino. Ji mažiau apgyventinta, turi
daugiau žalumos ir kalvų, kurios labai gerai matosi iš Citadelės. Citadelė yra istorinis gynybinis
miestas Gozo sostinėje Viktorijoje. Pakilus į viršų atsiveria labai gražūs vaizdai.
Būti Gozo saloje ir neaplankyti Žydrojo lango, būtų nusikaltimas. Ši vietovė vadinasi Dwejra ir
įsikūrusi ji vakarinėje salos pakrantėje. Čia galima pamatyti Žydrąjį langą, vidinę Gozo jūrą ir Fungus
uolą. Būtent šioje vietoje aš buvau 2017 metų kovo 1 d. Tikrai graži ir užburianti vieta. Kelias link
Žydrojo lango buvo aptvertas ir uždėta lentelė, perspėjanti, kad vaikščiuoti draudžiama. Aišku,
turistai atvažiavo čia ne tam, kad žiūrėti iš šalies, jie atvažiavo tam, kad pasivaikščiuoti šios įžymios
arkos viršuje. Aš ne išimtis. Jau einant link krašto, matėsi plyšiai ir buvo aišku, kad arka kada nors
griūs. Bet ar kas nors tuomet galvojo, kad taip greitai? Tikrai ne. Apie audrą, paskandinusią istorijos
dalelę aš sužinojau iš socialinių tinklų kovo 8 dieną. Praėjo lygiai savaitė po mano vizito ir arkos
neliko. O juk galėjau jos ir nepamatyti.
Žinau, kad ir šiuo metu Žydrasis langas (taip, ši vieta vistiek išlaikė savo pavadinimą) gausiai lankomas
turistų, tad būtų įdomu pamatyti, kaip gi viskas atrodo dabar. Tiesa, ir pačioje Gozo saloje turėčiau ką
veikti, dar tikrai ne viską pamačiau.
Trys miestai
Maltoje yra tokia vieta, kuri vadinasi Trys miestai. Iš tiesų tai trys nedideli miestukai, kurie pastatyti
vieni šalia kitų ir paprastas turistas, nematydamas jokios iškabos ar stendo, nusakančio miesto
pavadinimą, gali nepastebimai pereiti iš vieno miesto į kitą. Įdomu yra tai, kad šiuolaikiniai miestų
pavadinimai Vittoriosa, Senglea, Cospicua yra praktiškai nevartojami. O jų senoviniai pavadinimai
Birgu, Isla, Bormla yra žinomi iki šiol. Ir autobuso vairuotojas jus nuveš ne į Vittoriosa, o į Birgu.
Daugiausiai laiko aš skyriau Birgu miestui. Aplankiau populiariausią tarp turistų objektą - San Angelo
pilį, iš kurios atsiveria gražūs vaizdai į Maltos sostinę Valetą. Nemažai laiko praleidau jūros muziejuje.
Tiesa pasakius, aš nesu muziejų mėgėja, bet jeigu vieta palieka man įspūdį, aš joje galiu praleisti ne vieną valandą, viską atidžiai skaitant ir apžiūrinėjant. Po kultūrinės dalies pasivaikščiojau po
prieplauką. Čia galima pamatyti daug gražių ir prabangių jachtų. Apžiūrėti šiuos trys miestus galima
atplaukus su keltu iš Valetos pusės( jus išlaipins Birgu mieste), nuo Žemutinių sodų. Aš to nežinojau,
todėl važiavau autobusu. Bet jus jau tai žinote, todėl net jeigu įsigyjote elektroninį autobuso bilietą,
nepagailėkite 2.8 € keltui, taip sutaupysite laiko. Maltoje dar tiek gražių ir įdomių vietų, kurias
būtina aplankyti!
Ir dar šis tas
•
Nepamirškite nuvyksti į Mdiną. Tai seniausias Maltos miestas ir buvusi jos sostinė. Mdina -
įtvirtintas Viduramžių miestas, primenantis labirintą.
•
Nenorite turistų gausos? Mėgstate pabūti vienumoje? Jums tikrai patiks Dingli Cliffs. Šios
uolos pietryčių Maltoje, laikomos šalies pasididžiavimu.
•
Mėgstate žuvį? Nuvykite į Marsaxlokk. Tai antras pagal dydį natūralus uostas Maltoje. Čia
gausu restoranų, kur jums patieks skanią ir šviežią žuvį. O jeigu atvyksite sekmadienį,
pateksite tiesiai į žuvies turgelį. Beje, šis miestas žinomas ir tradiciniais maltiečių žvejybiniais
laiveliais, vadinamais luzzu.
•
Norintiems pajusti tikrą naktinį Maltos gyvenimą, būtina apsilankyti San Giljan miesto
Paceville pramogų kvartale.
•
Kačių mylėtojai, tai jūsų rojus! Ruoškite sausą ėdalą - turėsite draugų, kurie jūsų lauks
sutartoje vietoje.
Maltą galima mylėti, jos galima nemėgti, bet abejingų ji tikrai nepaliks. Ji stipri ir tvirta, kaip jos
gynybinės sienos, bet skaidri ir šilta, kaip vandenys, skalaujantys jos krantus.
2019 m. spalio 15 d., antradienis
Kelionė į pietų Kroatiją su Makaliumi
Sveiki keliautojai ir jiems prijaučiantys! Norėčiau papasakoti apie kelionę, kurią vadinu kompensacija.
O tiksliau kompensacija su kaupu. 2018 m. kovo mėnesį aš savaitę praleidau Kroatijos sostinėje
Zagrebe. Orus žiūrėjau pagal 2017 m. kovą ir tikėjausi, kad bus pakankamai šilta. Pirmą dieną mane
pasitiko saulutė ir +16, bet per kelias dienas atėjo tikra žiema ir įsivyravo šalti orai, lietus ir sniegas.
Zagrebas gyvenamasis miestas, kur tikrai yra ką aplankyti ( senamiestis, zoologijos sodas, muziejai),
bet jis neatspindi tos tikrosios Kroatijos su daug žalumos, kalnais ir jūra. Prieš važiuojant aš daug
skaičiau apie Kroatiją, tad kai pamačiau visai kitokį vaizdą, kai temperatūra nukrito iki 0, supratau,
kad tikėjausi visai ne to. Dar tuo metu aplankiau miestą prie jūros Rijeką ir nedidelį miestelį
Samobor. Bet mintis, kad Kroatija tai kalnai ir daug žalumos, manęs neapleido. Dar turėjau vieną
svajonę - Plitvicos ežerai.
Ne veltui sakoma, kad svajonės turi pildytis. Aš stengiuosi keliauti vis į kitą šalį, bet taip kaip turėjau
neišpildytų norų, nepateisintų vilčių, mintis dar kartą nukeliauti į Kroatiją manęs neapleido. Ir štai
2019 m. vasaros pradžioje Makaliaus puslapyje pamačiau, kad organizuojama kelionė autobusu į
Pietų Kroatiją. Niekada manęs nežavėjo kelionės autobusu, visada sakiau, į tolimas keliones niekada
nevažiuosiu autobusu, nesuprantu kas gali rinktis tokią kelionę. Bet... Niekada nesakyk niekada.
Sprendimas buvo spontaniškas. Pati stebėjausi. Aš važiuosiu autobusu? Visas 9 dienas praleisiu su
tais pačiais žmonėmis? Aš gi mėgstu keliauti savarankiškai! Bet kelionė jau buvo nupirkta, kelio atgal
nėra.
1 diena.
Ir štai, atėjo ta diena, kai pajudėjome link mūsų tikslo. Tai buvo rugsėjo 7 d rytas. Susirinko pilnas
autobusas keliautojų, visi po du, kai kurie po 4 ar 6 žmonės, o aš viena. Viena ir sedėjau, tad niekas
netrukdė mėgautis vaizdais pro langą, klausytis muzikos ar tiesiog miegoti. Kelionė buvo pakankamai
ilga, bet vairuotojas kas 2,5 – 3 val darė sustojimus, tad galėjome išeiti iš autobuso, pailsėti nuo
sedėjimo, pramankštinti kojas , išgerti kavos. Pirmasis ilgesnis mūsų sustojimas buvo Čekijoje, kur
stojome pernakvoti viešbutyje, o jau kitą rytą vėl leidomės į kelionę.
2 diena.
Ekskursija paliko didelį įspūdį, gidė labai įdomiai pasakojo apie miestą, parodė mūsų grupei gražias ir
įdomias vietas. Aplankėme senamiestį, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pagrindinę Herrengasse gatvę, kuri yra skirta pestiesiems, bet čia galima pamatyti ir tramvajus bei dviračių takus .
Po ekskursijos turėjome laisvą valandą, per kurią pakilome į Schlossbergo arba kitaip Graco pilį, esančią 70 metrų aukštyje. Pakilti galima laptais arba liftu.
Mes pasirinkome į viršų keltis liftu, o atgal nusileisti laiptais. Tai viena populiariausių lankytinų vietų Grace. Ir nenuostabu. Tai išties įspūdinga ir verta dėmesio vieta. Čia stovi Laikrodžio bokštas, kuris yra Graco miesto simbolis. Įdomu yra tai, kad didžioji rodyklė rodo valandas, o mažoji - minutes. Stebina tai, kad šiam laikrodžiui jau 300 metų, o jis vis dar veikia. Taip pat laikrodžio viduje yra seniausias varpas ne tik Graco mieste, bet ir visoje Austrijoje.
Užlipus ant šio kalno galima pamatyti visą miestą iš aukštai, nes čia yra įrengta apžvalgos aikštelė. Beje, visi norintys pasižvalgyti dar iš aukščiau, gali pakilti laiptais minėto laikrodžio viduje, viršuje yra įrengta apžvalgos aikštelė. Ant kalno yra parkas, kuriame galima pailsėti, taip pat gražus žydintis sodas, turistų patogumui įrengta daug suoliukų, yra veikianti kavinė. Po ekskursijos pajudam toliau ir vakare pasiekus Kroatiją, apsistojame labai jaukiame viešbutuke. Mums patiekia skanią vakarienę, po kurios sotūs ir laimingi einame ilsėtis.
3 diena.
Ryte, kaip ir buvo planuota, mūsų laukė antroji ekskursija – Plitvicos nacionalinis parkas. Artėjant link parko, mus pasitinka lietus. Deja, jis nesiliovė ir mums išlipus iš autobuso. Teko traukti iš lagaminų šiltesnius rūbus, avalynę, lietsargius. Bet kaip sakoma, nebūna blogo oro, būna tik bloga apranga. Šiltai apsirengę mes patraukėme link šio gamtos stebuklo, kuris nuo 1979 m. yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Ir ne veltui! Parkas užima 295 kv. Km, jame yra 16 ežerų, tekančių vienas į kitą nuostabiais kriokliais. Ežerai sujungti vienas su kitu mediniais pėsčiųjų takais.
Mums pasisekė - bevaikštant baigėsi lietus ir išlindo saulė. Parkas nusidažė dar gražesnėmis spalvomis! Vanduo toks permatomas, kad puikiai matosi jame plaukiojančios žuvytės, aplink žaluma ir raminančiai šniokščiantys kriokliai. Argi ne rojus? Kaip ir priklauso, po ilgo vaikščiojimo, gavome valandėlę pertraukos. Galėjome atsipūsti prie pat ežero įsikūrusioje stovyklavietėje, kurioje veikė greitojo maisto užkandinė. Pailsėję, dar šiek tiek pasiplaukiojome laiveliu ir tęsėm mūsų kelionę. Autobusiuku, arba kaip mūsų gidė sakė, traktoriumi, nuvažiavome iki autobusų stovėjimo aikštelės, kur mūsų jau laukė vairuotojas, ir patraukėme iki mūsų galutinio tikslo - Pietų Kroatijos. Vakare jau buvome vietoje. Susiskirstėme kas su kuo gyvens namelyje (nameliai kempinge, skirti 2 poroms), pagaliau galėjome iškraustyti savo lagaminus.
Kempinge apsistojome 5 dienoms. Gyvenome Baška Polje.
Vieta nereali. Vakare mes to nepastebėjome, nes kai atvykome, jau buvo tamsu. Bet ryte... Jus tik pažiūrėkit - kalnai! Išeini į terasą ir matai kalnus. Namukai pušyne, grynas oras, ramu, šilta, 5 minutės pėstute iki jūros. Ko dar norėti?
4 diena.
Pagaliau prasideda poilsis. Arba... ekskursijos! Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi ir skirtingai suprantame poilsį. Vieniems tai galimybė ramiai pagulėti prie jūros, skaniai pavalgyti, paskaityti knygą. Kitiems – pamatyti kažką naujo, padaryti daug gražių nuotraukų bei tiesiog pakeisti aplinką. Save galėčiau priskirti prie antros kategorijos. Nemėgstu gulėti ir nieko neveikti. Man reikia pamatyti, pajuti, sužinoti. Pailsėti taip pat reikia, bet kada nors... Taigi, bendraminčių atsirado daug, o tiksliau beveik visi. Taigi mūsų visa linksma kompanija iškeliavo patirti naujų nuotykių. Važiavome autobusu iki laivo Makarska miestelyje ir toliau plaukėme į Hvar bei Brač salas. Plaukdami į pirmąją, Hvar salą, gavome pietus, rakija ir vynas liejosi laisvai.
Garsiai skambėjo įvairių šalių muzika. Visi šoko ir dainavo. Be galo smagu buvo, kad laivo kapitonas prieš įjungiant dainą, pristatinėdavo tą šalį, daina kurios tuojau gros. Mūsų grupė buvo nemaža ~ 43 žmonės, tad įsivaizduokite kaip smagu buvo kartu dainuoti “Trys milijonai” ar “Juoda orchidėja” ir sulaukti užsienio bendrakeleivių plojimų. Tokios kelionės yra labai gerai, juose visi žmonės, nežiūrint šalies ar rasės, suartėja ir tampa viena bendra šeima.
Štai taip atrodo Hvar salos miestas Jelsa iš laivo. Gražu, tiesa?
Pusvalanduką pasivaikščioję ir pasigrožėję sala, plaukiame toliau. Ir vėl skamba muzika, mes mojuojame ant kranto stovintiems, jie mojuoja mums. Atplaukę į Brač salą( ir jos miestą Bolą) , turime 3 valandas laisvo laiko. Jį galėjome skirti apsipirkinėjimui, sėdėjimui kavinėse arba gulėjimui prie jūros, ką dauguma ir darė. Negalėjome nenueiti iki Bol miesto įžimybės - Auksinio rago. Tai smulkiais akmenukais nusėtas smaigalio formos paplūdimys, 500 m besidriekiantis į jūrą. Pastebėjimas keliaujantiems - būtinai turėkite vandens batus. Jūroje gali būtų ežių. Per akmenukus paplūdimy taip pat nėra labai malonu vaikščiuoti basomis. Vandens batus taip pat galima įsigyti vietoje, juos čia parduoda visur.
Bol. Laukiant išplaukimo laiko
5 diena.
Po pusryčių visi draugiškai susėdome į autobusą ir pajudami link Dubrovniko. Pakeliui sustojome Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kas apsipirkti, kas kavos išgerti, kas nuotraukų padaryti. 30 minučių pertraukos ir išvykstame. Dubrovnikas yra dar piečiau, nei mūsų Baška Polje, visai šalies pietuose. Važiuojame apie 3 val. Mus pasitinka karštis. Kempinge buvo apie +27 +28, o Dubrovnike termometras rodė + 33. Vaikščiuoti toks oras nelabai tinkamas, bet ką padarysi, svarbu kuo daugiau pamatyti. Šis miestas labai gražus iš viršaus, bet pagailėjau 25 € finikulieriui,o kilti laiptais turėjau permažai laiko, tad iš pradžių apžiūrinėjome su gide( galiu pasakyti, kad kiekviename mieste buvo vis kita gidė, kuri mums pasakojo apie miestą ir jo istoriją, bet visada šalia buvo mūsų gidė iš Lietuvos, kuri mus lydėjo nuo pirmos dienos iki paskutinės), o vėliau, kaip ir priklauso, gavome laisvo laiko.
Kad ir kaip būtų keista, šis miestas manęs nenustebino. Kodėl? Man jis priminė Maltą. Kai kurios gatvelės priminė sostinę Valetta, kai kurios vietos Mdiną. Taip, Dubrovnikas tikrai gražus, neveltui jis yra saugomas UNESCO, bet vaikštant, vis kildavo mintis, kad aš tai jau mačiau. Senamiestis yra apsuptas jūros, tad nusipirkus šerbeto ar ledų, labai smagu pasėdėti ant suoliuko ar akmenų ir pasimėgauti saule bei jūros bangomis, atsimušančiomis į krantą. Beje, apie ledus. Daug kas sako, kad itališki ledai skaniausia. Drįsčiau paprieštauti. Skaniausia ledai yra Kroatijoje! Jų yra tiek daug rūšių ir tokių įdomių, kad norisi išragauti visus. O ir kaina prieinama.
6 diena.
7.45 ryto. Keliaujame į Splitą ir Trogirą. Tai du visiškai skirtingi miestai . Splitas tai uostamiestis, antras pagal dydį miestas po sostinės Zagrebo. Splito labiausiai lankomas objektas tai Diokletiano rūmai, kur išliko originalios kolonos, vestibiulis, Jupiterio šventykla.
Jei mėgstate apžvalgos aikšteles, nepasigailėsite, jeigu užlipsite į vieną iš jų. Atsiveria išties nuostabūs vaizdai. Tik priminimas turintiems sveikatos problemų - lifto nėra, teks lipti patiems, laiptais labai statūs ir aukšti, tad prieš lipdami, apskaičiuokite savo jėgas.
Kita stotelė - Trogiras. 27 km į šiaurės vakarus nutolęs nuo Splito. Šis miestas taip pat yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jis skaičiuoja daugiau, nei 2000 metų. Buvo įkurtas graikų 380 m. pr Kr.
Nors senamiestis nedidelis, čia daug įvairių parduotuvėlių, kavinukių, greitojo maisto restoranų. Užsisakydami maistą Kroatijoje būkite pasiruošę, kad jums atneš didelę porciją. Vienas tikriausiai nesuvalgysite, tad paprašykite papildomų įrankių. Porcijos didelės, nes kroatai, kaip ir visi pietiečiai, mėgsta daug ir skaniai pavalgyti.
7 diena.
Negaliu nepasidalinti vaizdais iš tos vietos, kurioje gyvenome. Vieta, kaip jau minėjau vadinasi Baška Polje, ir nors kempinge turėjome parduotuvę, joje buvo pakankamai brangu, tad apsipirkti eidavome į šalia esantį miestelį, pavadinimu Baška Voda. Tai maždaug 10-15 min kelio pėstute. Kelias neprailgdavo, nes atsiveria nuostabūs vaizdai. Iš vienos pusės kalnai, iš kitos jūra. Tobula! Paskutinę poilsio dieną ekskursijų nebuvo, tad nusprendžiau pasivaikščiuoti po apylinkes. Labai norėjau nufotografuoti kalnus. Ir štai jie.
Tai trasa, vedanti į Baška Voda. Šituo keliu ir ėjau, nors ne visai patogu, vis dėlto pėstiesiems ten šaligatvio nėra. Baška Voda miestelis. Šviesiai dažytas namas, raudonos čerpės. Klasikinis Kroatijos vaizdas.
8-9 dienos.
Kelionė namo. Šį kartą stojame 1 kartą, tame pačiame viešbutyje Čekijoje, kuriame ir stojome, važiuojant į priekį. Kelis kartus stabtelime Austrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Važiuojame pailsėję, šiek tiek įdegę, kupini naujų įspūdžių, gražių nuotraukų ir pasunkėjusiais lagaminais, nuo kroatiškų vaišių.
Mieli keliautojai, nebijokite to, ko nesate išbandę. Jei jus, kaip ir aš, visada mieliau renkatės lėktuvą, pabandykite nors kartą išeiti iš savo komforto zonos. Važiuokite autobusu. Tai tikrai nauja patirtis, nauji sutikti žmonės, nauji įspūdžiai. Jus per lėktuvo iliuminatorių niekada nepamatysite tokių vaizdų, kuriuos galite pamatyti važiuojant autobusu. O ir tai puiki galimybė aplankyti daug šalių vienos kelionės metu. Sėkmės ir nuostabių kelionių! Ir prisiminkite, gyvenimas tik vienas. Jei tik atsiranda galimybė, naudokitės ja, nes tai gali nebepasikartoti.
Po ekskursijos turėjome laisvą valandą, per kurią pakilome į Schlossbergo arba kitaip Graco pilį, esančią 70 metrų aukštyje. Pakilti galima laptais arba liftu.
Mes pasirinkome į viršų keltis liftu, o atgal nusileisti laiptais. Tai viena populiariausių lankytinų vietų Grace. Ir nenuostabu. Tai išties įspūdinga ir verta dėmesio vieta. Čia stovi Laikrodžio bokštas, kuris yra Graco miesto simbolis. Įdomu yra tai, kad didžioji rodyklė rodo valandas, o mažoji - minutes. Stebina tai, kad šiam laikrodžiui jau 300 metų, o jis vis dar veikia. Taip pat laikrodžio viduje yra seniausias varpas ne tik Graco mieste, bet ir visoje Austrijoje.
Užlipus ant šio kalno galima pamatyti visą miestą iš aukštai, nes čia yra įrengta apžvalgos aikštelė. Beje, visi norintys pasižvalgyti dar iš aukščiau, gali pakilti laiptais minėto laikrodžio viduje, viršuje yra įrengta apžvalgos aikštelė. Ant kalno yra parkas, kuriame galima pailsėti, taip pat gražus žydintis sodas, turistų patogumui įrengta daug suoliukų, yra veikianti kavinė. Po ekskursijos pajudam toliau ir vakare pasiekus Kroatiją, apsistojame labai jaukiame viešbutuke. Mums patiekia skanią vakarienę, po kurios sotūs ir laimingi einame ilsėtis.
3 diena.
Ryte, kaip ir buvo planuota, mūsų laukė antroji ekskursija – Plitvicos nacionalinis parkas. Artėjant link parko, mus pasitinka lietus. Deja, jis nesiliovė ir mums išlipus iš autobuso. Teko traukti iš lagaminų šiltesnius rūbus, avalynę, lietsargius. Bet kaip sakoma, nebūna blogo oro, būna tik bloga apranga. Šiltai apsirengę mes patraukėme link šio gamtos stebuklo, kuris nuo 1979 m. yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Ir ne veltui! Parkas užima 295 kv. Km, jame yra 16 ežerų, tekančių vienas į kitą nuostabiais kriokliais. Ežerai sujungti vienas su kitu mediniais pėsčiųjų takais.
Mums pasisekė - bevaikštant baigėsi lietus ir išlindo saulė. Parkas nusidažė dar gražesnėmis spalvomis! Vanduo toks permatomas, kad puikiai matosi jame plaukiojančios žuvytės, aplink žaluma ir raminančiai šniokščiantys kriokliai. Argi ne rojus? Kaip ir priklauso, po ilgo vaikščiojimo, gavome valandėlę pertraukos. Galėjome atsipūsti prie pat ežero įsikūrusioje stovyklavietėje, kurioje veikė greitojo maisto užkandinė. Pailsėję, dar šiek tiek pasiplaukiojome laiveliu ir tęsėm mūsų kelionę. Autobusiuku, arba kaip mūsų gidė sakė, traktoriumi, nuvažiavome iki autobusų stovėjimo aikštelės, kur mūsų jau laukė vairuotojas, ir patraukėme iki mūsų galutinio tikslo - Pietų Kroatijos. Vakare jau buvome vietoje. Susiskirstėme kas su kuo gyvens namelyje (nameliai kempinge, skirti 2 poroms), pagaliau galėjome iškraustyti savo lagaminus.
Kempinge apsistojome 5 dienoms. Gyvenome Baška Polje.
Vieta nereali. Vakare mes to nepastebėjome, nes kai atvykome, jau buvo tamsu. Bet ryte... Jus tik pažiūrėkit - kalnai! Išeini į terasą ir matai kalnus. Namukai pušyne, grynas oras, ramu, šilta, 5 minutės pėstute iki jūros. Ko dar norėti?
4 diena.
Pagaliau prasideda poilsis. Arba... ekskursijos! Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi ir skirtingai suprantame poilsį. Vieniems tai galimybė ramiai pagulėti prie jūros, skaniai pavalgyti, paskaityti knygą. Kitiems – pamatyti kažką naujo, padaryti daug gražių nuotraukų bei tiesiog pakeisti aplinką. Save galėčiau priskirti prie antros kategorijos. Nemėgstu gulėti ir nieko neveikti. Man reikia pamatyti, pajuti, sužinoti. Pailsėti taip pat reikia, bet kada nors... Taigi, bendraminčių atsirado daug, o tiksliau beveik visi. Taigi mūsų visa linksma kompanija iškeliavo patirti naujų nuotykių. Važiavome autobusu iki laivo Makarska miestelyje ir toliau plaukėme į Hvar bei Brač salas. Plaukdami į pirmąją, Hvar salą, gavome pietus, rakija ir vynas liejosi laisvai.
Garsiai skambėjo įvairių šalių muzika. Visi šoko ir dainavo. Be galo smagu buvo, kad laivo kapitonas prieš įjungiant dainą, pristatinėdavo tą šalį, daina kurios tuojau gros. Mūsų grupė buvo nemaža ~ 43 žmonės, tad įsivaizduokite kaip smagu buvo kartu dainuoti “Trys milijonai” ar “Juoda orchidėja” ir sulaukti užsienio bendrakeleivių plojimų. Tokios kelionės yra labai gerai, juose visi žmonės, nežiūrint šalies ar rasės, suartėja ir tampa viena bendra šeima.
Štai taip atrodo Hvar salos miestas Jelsa iš laivo. Gražu, tiesa?
Pusvalanduką pasivaikščioję ir pasigrožėję sala, plaukiame toliau. Ir vėl skamba muzika, mes mojuojame ant kranto stovintiems, jie mojuoja mums. Atplaukę į Brač salą( ir jos miestą Bolą) , turime 3 valandas laisvo laiko. Jį galėjome skirti apsipirkinėjimui, sėdėjimui kavinėse arba gulėjimui prie jūros, ką dauguma ir darė. Negalėjome nenueiti iki Bol miesto įžimybės - Auksinio rago. Tai smulkiais akmenukais nusėtas smaigalio formos paplūdimys, 500 m besidriekiantis į jūrą. Pastebėjimas keliaujantiems - būtinai turėkite vandens batus. Jūroje gali būtų ežių. Per akmenukus paplūdimy taip pat nėra labai malonu vaikščiuoti basomis. Vandens batus taip pat galima įsigyti vietoje, juos čia parduoda visur.
Bol. Laukiant išplaukimo laiko
5 diena.
Po pusryčių visi draugiškai susėdome į autobusą ir pajudami link Dubrovniko. Pakeliui sustojome Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kas apsipirkti, kas kavos išgerti, kas nuotraukų padaryti. 30 minučių pertraukos ir išvykstame. Dubrovnikas yra dar piečiau, nei mūsų Baška Polje, visai šalies pietuose. Važiuojame apie 3 val. Mus pasitinka karštis. Kempinge buvo apie +27 +28, o Dubrovnike termometras rodė + 33. Vaikščiuoti toks oras nelabai tinkamas, bet ką padarysi, svarbu kuo daugiau pamatyti. Šis miestas labai gražus iš viršaus, bet pagailėjau 25 € finikulieriui,o kilti laiptais turėjau permažai laiko, tad iš pradžių apžiūrinėjome su gide( galiu pasakyti, kad kiekviename mieste buvo vis kita gidė, kuri mums pasakojo apie miestą ir jo istoriją, bet visada šalia buvo mūsų gidė iš Lietuvos, kuri mus lydėjo nuo pirmos dienos iki paskutinės), o vėliau, kaip ir priklauso, gavome laisvo laiko.
Kad ir kaip būtų keista, šis miestas manęs nenustebino. Kodėl? Man jis priminė Maltą. Kai kurios gatvelės priminė sostinę Valetta, kai kurios vietos Mdiną. Taip, Dubrovnikas tikrai gražus, neveltui jis yra saugomas UNESCO, bet vaikštant, vis kildavo mintis, kad aš tai jau mačiau. Senamiestis yra apsuptas jūros, tad nusipirkus šerbeto ar ledų, labai smagu pasėdėti ant suoliuko ar akmenų ir pasimėgauti saule bei jūros bangomis, atsimušančiomis į krantą. Beje, apie ledus. Daug kas sako, kad itališki ledai skaniausia. Drįsčiau paprieštauti. Skaniausia ledai yra Kroatijoje! Jų yra tiek daug rūšių ir tokių įdomių, kad norisi išragauti visus. O ir kaina prieinama.
6 diena.
7.45 ryto. Keliaujame į Splitą ir Trogirą. Tai du visiškai skirtingi miestai . Splitas tai uostamiestis, antras pagal dydį miestas po sostinės Zagrebo. Splito labiausiai lankomas objektas tai Diokletiano rūmai, kur išliko originalios kolonos, vestibiulis, Jupiterio šventykla.
Jei mėgstate apžvalgos aikšteles, nepasigailėsite, jeigu užlipsite į vieną iš jų. Atsiveria išties nuostabūs vaizdai. Tik priminimas turintiems sveikatos problemų - lifto nėra, teks lipti patiems, laiptais labai statūs ir aukšti, tad prieš lipdami, apskaičiuokite savo jėgas.
Kita stotelė - Trogiras. 27 km į šiaurės vakarus nutolęs nuo Splito. Šis miestas taip pat yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jis skaičiuoja daugiau, nei 2000 metų. Buvo įkurtas graikų 380 m. pr Kr.
Nors senamiestis nedidelis, čia daug įvairių parduotuvėlių, kavinukių, greitojo maisto restoranų. Užsisakydami maistą Kroatijoje būkite pasiruošę, kad jums atneš didelę porciją. Vienas tikriausiai nesuvalgysite, tad paprašykite papildomų įrankių. Porcijos didelės, nes kroatai, kaip ir visi pietiečiai, mėgsta daug ir skaniai pavalgyti.
7 diena.
Negaliu nepasidalinti vaizdais iš tos vietos, kurioje gyvenome. Vieta, kaip jau minėjau vadinasi Baška Polje, ir nors kempinge turėjome parduotuvę, joje buvo pakankamai brangu, tad apsipirkti eidavome į šalia esantį miestelį, pavadinimu Baška Voda. Tai maždaug 10-15 min kelio pėstute. Kelias neprailgdavo, nes atsiveria nuostabūs vaizdai. Iš vienos pusės kalnai, iš kitos jūra. Tobula! Paskutinę poilsio dieną ekskursijų nebuvo, tad nusprendžiau pasivaikščiuoti po apylinkes. Labai norėjau nufotografuoti kalnus. Ir štai jie.
Tai trasa, vedanti į Baška Voda. Šituo keliu ir ėjau, nors ne visai patogu, vis dėlto pėstiesiems ten šaligatvio nėra. Baška Voda miestelis. Šviesiai dažytas namas, raudonos čerpės. Klasikinis Kroatijos vaizdas.
8-9 dienos.
Kelionė namo. Šį kartą stojame 1 kartą, tame pačiame viešbutyje Čekijoje, kuriame ir stojome, važiuojant į priekį. Kelis kartus stabtelime Austrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Važiuojame pailsėję, šiek tiek įdegę, kupini naujų įspūdžių, gražių nuotraukų ir pasunkėjusiais lagaminais, nuo kroatiškų vaišių.
Mieli keliautojai, nebijokite to, ko nesate išbandę. Jei jus, kaip ir aš, visada mieliau renkatės lėktuvą, pabandykite nors kartą išeiti iš savo komforto zonos. Važiuokite autobusu. Tai tikrai nauja patirtis, nauji sutikti žmonės, nauji įspūdžiai. Jus per lėktuvo iliuminatorių niekada nepamatysite tokių vaizdų, kuriuos galite pamatyti važiuojant autobusu. O ir tai puiki galimybė aplankyti daug šalių vienos kelionės metu. Sėkmės ir nuostabių kelionių! Ir prisiminkite, gyvenimas tik vienas. Jei tik atsiranda galimybė, naudokitės ja, nes tai gali nebepasikartoti.
2014 m. gegužės 5 d., pirmadienis
Kaip taupyti pinigus?
*Mažiausiai 10 proc nuo algos atidėkite.
*Į parduotuvę eikite su sąrašu.
*Pirkite per akcijas,bet tik tai,ko reikia.
*Neikite į parduotuvę su kortele,apsipirkinėkite grynaisiais pinigais.
*Stenkitės piniginėje neturėti daug pinigų,kad nesusidarytų iliuzija,kad galite daug jų išleisti.
*Rinkite čekius,kad mėnesio gale padarytųmėte ataskaitą ir nuspręstųmėte ko pirkti reiktų mažiau,o kas yra išvis nereikalingos išlaidos.
*Gaminkite namie.
*Atidarykite kaupiamąjį indėlį.Kas mėnesį bankas nuskaičiuos jūsų nurodytą sumą nuo sąskaitos.Jei pasirinksite 100 lt,po metų turėsite sukaupę jau 1200 lt.
*Taupykite elektrą.Jeigu esate viename kambaryje,nepalikite šviesos kitame.
*Jeigu nėra būtinybės važiuoti su automobiliu,rinkitės viešąjį transportą.
*Jeigu turite verslininko gyslelę,įdarbinkite pinigus,t.y. sukūrkite savo verslą,kad ir nedidelį. Kaip žinia,pinigai daro pinigus.
*Jeigu norite kažką sau nusipirkti,bet šiandien to padaryti negalite,nesiskolinkite pinigų. Nupirksite,kai pinigus turėsite,o gal tuomet suprasite,kad to daikto jums visai nereikia.
*Pirkite tik kokybiškus daiktus.Taip sutaupysite pinigus.Geri daiktai ilgiau tarnauja ir nereikės pirkti naujų džinsų,rankinės ar batų kelis kartus per sezoną.
*Į parduotuvę eikite su sąrašu.
*Pirkite per akcijas,bet tik tai,ko reikia.
*Neikite į parduotuvę su kortele,apsipirkinėkite grynaisiais pinigais.
*Stenkitės piniginėje neturėti daug pinigų,kad nesusidarytų iliuzija,kad galite daug jų išleisti.
*Rinkite čekius,kad mėnesio gale padarytųmėte ataskaitą ir nuspręstųmėte ko pirkti reiktų mažiau,o kas yra išvis nereikalingos išlaidos.
*Gaminkite namie.
*Atidarykite kaupiamąjį indėlį.Kas mėnesį bankas nuskaičiuos jūsų nurodytą sumą nuo sąskaitos.Jei pasirinksite 100 lt,po metų turėsite sukaupę jau 1200 lt.
*Taupykite elektrą.Jeigu esate viename kambaryje,nepalikite šviesos kitame.
*Jeigu nėra būtinybės važiuoti su automobiliu,rinkitės viešąjį transportą.
*Jeigu turite verslininko gyslelę,įdarbinkite pinigus,t.y. sukūrkite savo verslą,kad ir nedidelį. Kaip žinia,pinigai daro pinigus.
*Jeigu norite kažką sau nusipirkti,bet šiandien to padaryti negalite,nesiskolinkite pinigų. Nupirksite,kai pinigus turėsite,o gal tuomet suprasite,kad to daikto jums visai nereikia.
*Pirkite tik kokybiškus daiktus.Taip sutaupysite pinigus.Geri daiktai ilgiau tarnauja ir nereikės pirkti naujų džinsų,rankinės ar batų kelis kartus per sezoną.
2014 m. sausio 26 d., sekmadienis
Trapios dovanos
Kartą į vieną kaimą atvažiavo ir liko gyventi ten vienas išmintingas žmogus.Jis mylėjo vaikus ir praleisdavo su jais daug laiko.Taip pat jis mėgo dovanoti jiems dovanas,bet dovanojo tik trapius daiktus.Kaip vaikai nesistengė gražiai elgtis su naujais žaislais,jie pas juos vistiek lūždavo.Vaikai nuliūsdavo ir verkdavo.Praeidavo kažkiek laiko ir išmintingas žmogus dovanojo jiems dovanas vėl,tik dar trapesnes.Kartą tėvai neišlaikė ir atėjo pas jį:
- Tu esi išmintingas ir linki mūsų vaikams tik gero.Bet kodėl tu dovanoji jiems tokias dovanas?Jie stengiasi kiek gali,bet žaislai visvien lūžta ir vaikai verkia.Žaislai tokie nuostabūs,kad nežaisti su jais tiesiog neįmanoma.
- Praeis visai nedaug laiko - šyptelėjo senolis,- ir kažkas padovanos jiems savo širdį. Galbūt tai išmokys juos bent kiek atsakingiau elgtis su tokia neįkainojama dovana?
- Tu esi išmintingas ir linki mūsų vaikams tik gero.Bet kodėl tu dovanoji jiems tokias dovanas?Jie stengiasi kiek gali,bet žaislai visvien lūžta ir vaikai verkia.Žaislai tokie nuostabūs,kad nežaisti su jais tiesiog neįmanoma.
- Praeis visai nedaug laiko - šyptelėjo senolis,- ir kažkas padovanos jiems savo širdį. Galbūt tai išmokys juos bent kiek atsakingiau elgtis su tokia neįkainojama dovana?
2014 m. sausio 23 d., ketvirtadienis
Bananų ir meduolių tortas
Bananų ir meduolių tortas tai tikrai skanaus pyrago lengvas variantas.Pasidaryti jį gali visi ir laiko užima nedaug.
Sudėtis:
500 g šokoladinių meduolių
4 bananai
400 g riebios grietinės
stiklinė graikinių riešutų
citrinos sultys
Gaminimas
Sudėtis:
500 g šokoladinių meduolių
4 bananai
400 g riebios grietinės
stiklinė graikinių riešutų
citrinos sultys
Gaminimas
Paruoškite torto kremą: į dubenį su grietine įpilkite citrinos sulčių(užteks valgomo šaukšto), išmaišykite.
Į torto formelę (galite paprasčiausiai
ant didelės lėkštės) sutrupinkite trečdalį meduolių,ant jų užpilkite
ketvirtadalį viso kremo.
Bananus nulupkite ir supjaustykite riekelėmis.
Ant pirmo kremo sluoksnio išdėliokite pusę bananų ir šiek tiek riešutų. Ant jų taip pat šiek tiek kremo, bet nedaug.
Ir vėl ant viršaus sluoksnį trupintų meduolių (bet ne visus, truputį palikite), bananų ir užpilkyte likusį kremą.
Viršų papuoškite trupintais meduoliais ir padėkite į šaldytuvą - tegul ten pusdienį pastingsta.
2014 m. sausio 21 d., antradienis
Geriausias draugas
Geriausias draugas tai tas,su kuriuo gali sedėti ir nepratarti nei žodžio,o po to išeiti lydint jausmo,kad tai buvo pats geriausias pokalbis tavo gyvenime.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)