Sveiki keliautojai ir jiems prijaučiantys! Norėčiau papasakoti apie kelionę, kurią vadinu kompensacija.
O tiksliau kompensacija su kaupu. 2018 m. kovo mėnesį aš savaitę praleidau Kroatijos sostinėje
Zagrebe. Orus žiūrėjau pagal 2017 m. kovą ir tikėjausi, kad bus pakankamai šilta. Pirmą dieną mane
pasitiko saulutė ir +16, bet per kelias dienas atėjo tikra žiema ir įsivyravo šalti orai, lietus ir sniegas.
Zagrebas gyvenamasis miestas, kur tikrai yra ką aplankyti ( senamiestis, zoologijos sodas, muziejai),
bet jis neatspindi tos tikrosios Kroatijos su daug žalumos, kalnais ir jūra. Prieš važiuojant aš daug
skaičiau apie Kroatiją, tad kai pamačiau visai kitokį vaizdą, kai temperatūra nukrito iki 0, supratau,
kad tikėjausi visai ne to. Dar tuo metu aplankiau miestą prie jūros Rijeką ir nedidelį miestelį
Samobor. Bet mintis, kad Kroatija tai kalnai ir daug žalumos, manęs neapleido. Dar turėjau vieną
svajonę - Plitvicos ežerai.
Ne veltui sakoma, kad svajonės turi pildytis. Aš stengiuosi keliauti vis į kitą šalį, bet taip kaip turėjau
neišpildytų norų, nepateisintų vilčių, mintis dar kartą nukeliauti į Kroatiją manęs neapleido. Ir štai
2019 m. vasaros pradžioje Makaliaus puslapyje pamačiau, kad organizuojama kelionė autobusu į
Pietų Kroatiją. Niekada manęs nežavėjo kelionės autobusu, visada sakiau, į tolimas keliones niekada
nevažiuosiu autobusu, nesuprantu kas gali rinktis tokią kelionę. Bet... Niekada nesakyk niekada.
Sprendimas buvo spontaniškas. Pati stebėjausi. Aš važiuosiu autobusu? Visas 9 dienas praleisiu su
tais pačiais žmonėmis? Aš gi mėgstu keliauti savarankiškai! Bet kelionė jau buvo nupirkta, kelio atgal
nėra.
1 diena.
Ir štai, atėjo ta diena, kai pajudėjome link mūsų tikslo. Tai buvo rugsėjo 7 d rytas. Susirinko pilnas
autobusas keliautojų, visi po du, kai kurie po 4 ar 6 žmonės, o aš viena. Viena ir sedėjau, tad niekas
netrukdė mėgautis vaizdais pro langą, klausytis muzikos ar tiesiog miegoti. Kelionė buvo pakankamai
ilga, bet vairuotojas kas 2,5 – 3 val darė sustojimus, tad galėjome išeiti iš autobuso, pailsėti nuo
sedėjimo, pramankštinti kojas , išgerti kavos. Pirmasis ilgesnis mūsų sustojimas buvo Čekijoje, kur
stojome pernakvoti viešbutyje, o jau kitą rytą vėl leidomės į kelionę.
2 diena.
Tą dieną turėjome pirmąją ekskursiją Grace, antrame pagal didumą Austrijos mieste .
Ekskursija paliko didelį įspūdį, gidė labai įdomiai pasakojo apie miestą, parodė mūsų grupei gražias ir
įdomias vietas. Aplankėme senamiestį, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pagrindinę Herrengasse gatvę, kuri yra skirta pestiesiems, bet čia galima pamatyti ir tramvajus bei dviračių takus .
Po ekskursijos turėjome laisvą valandą, per kurią pakilome į Schlossbergo arba kitaip Graco pilį, esančią 70 metrų aukštyje. Pakilti galima laptais arba liftu.
Mes pasirinkome į viršų keltis liftu, o atgal nusileisti laiptais. Tai viena populiariausių lankytinų vietų Grace. Ir nenuostabu. Tai išties įspūdinga ir verta dėmesio vieta. Čia stovi Laikrodžio bokštas, kuris yra Graco miesto simbolis. Įdomu yra tai, kad didžioji rodyklė rodo valandas, o mažoji - minutes. Stebina tai, kad šiam laikrodžiui jau 300 metų, o jis vis dar veikia. Taip pat laikrodžio viduje yra seniausias varpas ne tik Graco mieste, bet ir visoje Austrijoje.
Užlipus ant šio kalno galima pamatyti visą miestą iš aukštai, nes čia yra įrengta apžvalgos aikštelė. Beje, visi norintys pasižvalgyti dar iš aukščiau, gali pakilti laiptais minėto laikrodžio viduje, viršuje yra įrengta apžvalgos aikštelė. Ant kalno yra parkas, kuriame galima pailsėti, taip pat gražus žydintis sodas, turistų patogumui įrengta daug suoliukų, yra veikianti kavinė. Po ekskursijos pajudam toliau ir vakare pasiekus Kroatiją, apsistojame labai jaukiame viešbutuke. Mums patiekia skanią vakarienę, po kurios sotūs ir laimingi einame ilsėtis.
3 diena.
Ryte, kaip ir buvo planuota, mūsų laukė antroji ekskursija – Plitvicos nacionalinis parkas. Artėjant link parko, mus pasitinka lietus. Deja, jis nesiliovė ir mums išlipus iš autobuso. Teko traukti iš lagaminų šiltesnius rūbus, avalynę, lietsargius. Bet kaip sakoma, nebūna blogo oro, būna tik bloga apranga. Šiltai apsirengę mes patraukėme link šio gamtos stebuklo, kuris nuo 1979 m. yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Ir ne veltui! Parkas užima 295 kv. Km, jame yra 16 ežerų, tekančių vienas į kitą nuostabiais kriokliais. Ežerai sujungti vienas su kitu mediniais pėsčiųjų takais.
Mums pasisekė - bevaikštant baigėsi lietus ir išlindo saulė. Parkas nusidažė dar gražesnėmis spalvomis! Vanduo toks permatomas, kad puikiai matosi jame plaukiojančios žuvytės, aplink žaluma ir raminančiai šniokščiantys kriokliai. Argi ne rojus? Kaip ir priklauso, po ilgo vaikščiojimo, gavome valandėlę pertraukos. Galėjome atsipūsti prie pat ežero įsikūrusioje stovyklavietėje, kurioje veikė greitojo maisto užkandinė. Pailsėję, dar šiek tiek pasiplaukiojome laiveliu ir tęsėm mūsų kelionę. Autobusiuku, arba kaip mūsų gidė sakė, traktoriumi, nuvažiavome iki autobusų stovėjimo aikštelės, kur mūsų jau laukė vairuotojas, ir patraukėme iki mūsų galutinio tikslo - Pietų Kroatijos. Vakare jau buvome vietoje. Susiskirstėme kas su kuo gyvens namelyje (nameliai kempinge, skirti 2 poroms), pagaliau galėjome iškraustyti savo lagaminus.
Kempinge apsistojome 5 dienoms. Gyvenome Baška Polje.
Vieta nereali. Vakare mes to nepastebėjome, nes kai atvykome, jau buvo tamsu. Bet ryte... Jus tik pažiūrėkit - kalnai! Išeini į terasą ir matai kalnus. Namukai pušyne, grynas oras, ramu, šilta, 5 minutės pėstute iki jūros. Ko dar norėti?
4 diena.
Pagaliau prasideda poilsis. Arba... ekskursijos! Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi ir skirtingai suprantame poilsį. Vieniems tai galimybė ramiai pagulėti prie jūros, skaniai pavalgyti, paskaityti knygą. Kitiems – pamatyti kažką naujo, padaryti daug gražių nuotraukų bei tiesiog pakeisti aplinką. Save galėčiau priskirti prie antros kategorijos. Nemėgstu gulėti ir nieko neveikti. Man reikia pamatyti, pajuti, sužinoti. Pailsėti taip pat reikia, bet kada nors... Taigi, bendraminčių atsirado daug, o tiksliau beveik visi. Taigi mūsų visa linksma kompanija iškeliavo patirti naujų nuotykių. Važiavome autobusu iki laivo Makarska miestelyje ir toliau plaukėme į Hvar bei Brač salas. Plaukdami į pirmąją, Hvar salą, gavome pietus, rakija ir vynas liejosi laisvai.
Garsiai skambėjo įvairių šalių muzika. Visi šoko ir dainavo. Be galo smagu buvo, kad laivo kapitonas prieš įjungiant dainą, pristatinėdavo tą šalį, daina kurios tuojau gros. Mūsų grupė buvo nemaža ~ 43 žmonės, tad įsivaizduokite kaip smagu buvo kartu dainuoti “Trys milijonai” ar “Juoda orchidėja” ir sulaukti užsienio bendrakeleivių plojimų. Tokios kelionės yra labai gerai, juose visi žmonės, nežiūrint šalies ar rasės, suartėja ir tampa viena bendra šeima.
Štai taip atrodo Hvar salos miestas Jelsa iš laivo. Gražu, tiesa?
Pusvalanduką pasivaikščioję ir pasigrožėję sala, plaukiame toliau. Ir vėl skamba muzika, mes mojuojame ant kranto stovintiems, jie mojuoja mums. Atplaukę į Brač salą( ir jos miestą Bolą) , turime 3 valandas laisvo laiko. Jį galėjome skirti apsipirkinėjimui, sėdėjimui kavinėse arba gulėjimui prie jūros, ką dauguma ir darė. Negalėjome nenueiti iki Bol miesto įžimybės - Auksinio rago. Tai smulkiais akmenukais nusėtas smaigalio formos paplūdimys, 500 m besidriekiantis į jūrą. Pastebėjimas keliaujantiems - būtinai turėkite vandens batus. Jūroje gali būtų ežių. Per akmenukus paplūdimy taip pat nėra labai malonu vaikščiuoti basomis. Vandens batus taip pat galima įsigyti vietoje, juos čia parduoda visur.
Bol. Laukiant išplaukimo laiko
5 diena.
Po pusryčių visi draugiškai susėdome į autobusą ir pajudami link Dubrovniko. Pakeliui sustojome Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kas apsipirkti, kas kavos išgerti, kas nuotraukų padaryti. 30 minučių pertraukos ir išvykstame. Dubrovnikas yra dar piečiau, nei mūsų Baška Polje, visai šalies pietuose. Važiuojame apie 3 val. Mus pasitinka karštis. Kempinge buvo apie +27 +28, o Dubrovnike termometras rodė + 33. Vaikščiuoti toks oras nelabai tinkamas, bet ką padarysi, svarbu kuo daugiau pamatyti. Šis miestas labai gražus iš viršaus, bet pagailėjau 25 € finikulieriui,o kilti laiptais turėjau permažai laiko, tad iš pradžių apžiūrinėjome su gide( galiu pasakyti, kad kiekviename mieste buvo vis kita gidė, kuri mums pasakojo apie miestą ir jo istoriją, bet visada šalia buvo mūsų gidė iš Lietuvos, kuri mus lydėjo nuo pirmos dienos iki paskutinės), o vėliau, kaip ir priklauso, gavome laisvo laiko.
Kad ir kaip būtų keista, šis miestas manęs nenustebino. Kodėl? Man jis priminė Maltą. Kai kurios gatvelės priminė sostinę Valetta, kai kurios vietos Mdiną. Taip, Dubrovnikas tikrai gražus, neveltui jis yra saugomas UNESCO, bet vaikštant, vis kildavo mintis, kad aš tai jau mačiau. Senamiestis yra apsuptas jūros, tad nusipirkus šerbeto ar ledų, labai smagu pasėdėti ant suoliuko ar akmenų ir pasimėgauti saule bei jūros bangomis, atsimušančiomis į krantą. Beje, apie ledus. Daug kas sako, kad itališki ledai skaniausia. Drįsčiau paprieštauti. Skaniausia ledai yra Kroatijoje! Jų yra tiek daug rūšių ir tokių įdomių, kad norisi išragauti visus. O ir kaina prieinama.
6 diena.
7.45 ryto. Keliaujame į Splitą ir Trogirą. Tai du visiškai skirtingi miestai . Splitas tai uostamiestis, antras pagal dydį miestas po sostinės Zagrebo. Splito labiausiai lankomas objektas tai Diokletiano rūmai, kur išliko originalios kolonos, vestibiulis, Jupiterio šventykla.
Jei mėgstate apžvalgos aikšteles, nepasigailėsite, jeigu užlipsite į vieną iš jų. Atsiveria išties nuostabūs vaizdai. Tik priminimas turintiems sveikatos problemų - lifto nėra, teks lipti patiems, laiptais labai statūs ir aukšti, tad prieš lipdami, apskaičiuokite savo jėgas.
Kita stotelė - Trogiras. 27 km į šiaurės vakarus nutolęs nuo Splito. Šis miestas taip pat yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jis skaičiuoja daugiau, nei 2000 metų. Buvo įkurtas graikų 380 m. pr Kr.
Nors senamiestis nedidelis, čia daug įvairių parduotuvėlių, kavinukių, greitojo maisto restoranų. Užsisakydami maistą Kroatijoje būkite pasiruošę, kad jums atneš didelę porciją. Vienas tikriausiai nesuvalgysite, tad paprašykite papildomų įrankių. Porcijos didelės, nes kroatai, kaip ir visi pietiečiai, mėgsta daug ir skaniai pavalgyti.
7 diena.
Negaliu nepasidalinti vaizdais iš tos vietos, kurioje gyvenome. Vieta, kaip jau minėjau vadinasi Baška Polje, ir nors kempinge turėjome parduotuvę, joje buvo pakankamai brangu, tad apsipirkti eidavome į šalia esantį miestelį, pavadinimu Baška Voda. Tai maždaug 10-15 min kelio pėstute. Kelias neprailgdavo, nes atsiveria nuostabūs vaizdai. Iš vienos pusės kalnai, iš kitos jūra. Tobula! Paskutinę poilsio dieną ekskursijų nebuvo, tad nusprendžiau pasivaikščiuoti po apylinkes. Labai norėjau nufotografuoti kalnus. Ir štai jie.
Tai trasa, vedanti į Baška Voda. Šituo keliu ir ėjau, nors ne visai patogu, vis dėlto pėstiesiems ten šaligatvio nėra. Baška Voda miestelis. Šviesiai dažytas namas, raudonos čerpės. Klasikinis Kroatijos vaizdas.
8-9 dienos.
Kelionė namo. Šį kartą stojame 1 kartą, tame pačiame viešbutyje Čekijoje, kuriame ir stojome, važiuojant į priekį. Kelis kartus stabtelime Austrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Važiuojame pailsėję, šiek tiek įdegę, kupini naujų įspūdžių, gražių nuotraukų ir pasunkėjusiais lagaminais, nuo kroatiškų vaišių.
Mieli keliautojai, nebijokite to, ko nesate išbandę. Jei jus, kaip ir aš, visada mieliau renkatės lėktuvą, pabandykite nors kartą išeiti iš savo komforto zonos. Važiuokite autobusu. Tai tikrai nauja patirtis, nauji sutikti žmonės, nauji įspūdžiai. Jus per lėktuvo iliuminatorių niekada nepamatysite tokių vaizdų, kuriuos galite pamatyti važiuojant autobusu. O ir tai puiki galimybė aplankyti daug šalių vienos kelionės metu. Sėkmės ir nuostabių kelionių! Ir prisiminkite, gyvenimas tik vienas. Jei tik atsiranda galimybė, naudokitės ja, nes tai gali nebepasikartoti.
Po ekskursijos turėjome laisvą valandą, per kurią pakilome į Schlossbergo arba kitaip Graco pilį, esančią 70 metrų aukštyje. Pakilti galima laptais arba liftu.
Mes pasirinkome į viršų keltis liftu, o atgal nusileisti laiptais. Tai viena populiariausių lankytinų vietų Grace. Ir nenuostabu. Tai išties įspūdinga ir verta dėmesio vieta. Čia stovi Laikrodžio bokštas, kuris yra Graco miesto simbolis. Įdomu yra tai, kad didžioji rodyklė rodo valandas, o mažoji - minutes. Stebina tai, kad šiam laikrodžiui jau 300 metų, o jis vis dar veikia. Taip pat laikrodžio viduje yra seniausias varpas ne tik Graco mieste, bet ir visoje Austrijoje.
Užlipus ant šio kalno galima pamatyti visą miestą iš aukštai, nes čia yra įrengta apžvalgos aikštelė. Beje, visi norintys pasižvalgyti dar iš aukščiau, gali pakilti laiptais minėto laikrodžio viduje, viršuje yra įrengta apžvalgos aikštelė. Ant kalno yra parkas, kuriame galima pailsėti, taip pat gražus žydintis sodas, turistų patogumui įrengta daug suoliukų, yra veikianti kavinė. Po ekskursijos pajudam toliau ir vakare pasiekus Kroatiją, apsistojame labai jaukiame viešbutuke. Mums patiekia skanią vakarienę, po kurios sotūs ir laimingi einame ilsėtis.
3 diena.
Ryte, kaip ir buvo planuota, mūsų laukė antroji ekskursija – Plitvicos nacionalinis parkas. Artėjant link parko, mus pasitinka lietus. Deja, jis nesiliovė ir mums išlipus iš autobuso. Teko traukti iš lagaminų šiltesnius rūbus, avalynę, lietsargius. Bet kaip sakoma, nebūna blogo oro, būna tik bloga apranga. Šiltai apsirengę mes patraukėme link šio gamtos stebuklo, kuris nuo 1979 m. yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Ir ne veltui! Parkas užima 295 kv. Km, jame yra 16 ežerų, tekančių vienas į kitą nuostabiais kriokliais. Ežerai sujungti vienas su kitu mediniais pėsčiųjų takais.
Mums pasisekė - bevaikštant baigėsi lietus ir išlindo saulė. Parkas nusidažė dar gražesnėmis spalvomis! Vanduo toks permatomas, kad puikiai matosi jame plaukiojančios žuvytės, aplink žaluma ir raminančiai šniokščiantys kriokliai. Argi ne rojus? Kaip ir priklauso, po ilgo vaikščiojimo, gavome valandėlę pertraukos. Galėjome atsipūsti prie pat ežero įsikūrusioje stovyklavietėje, kurioje veikė greitojo maisto užkandinė. Pailsėję, dar šiek tiek pasiplaukiojome laiveliu ir tęsėm mūsų kelionę. Autobusiuku, arba kaip mūsų gidė sakė, traktoriumi, nuvažiavome iki autobusų stovėjimo aikštelės, kur mūsų jau laukė vairuotojas, ir patraukėme iki mūsų galutinio tikslo - Pietų Kroatijos. Vakare jau buvome vietoje. Susiskirstėme kas su kuo gyvens namelyje (nameliai kempinge, skirti 2 poroms), pagaliau galėjome iškraustyti savo lagaminus.
Kempinge apsistojome 5 dienoms. Gyvenome Baška Polje.
Vieta nereali. Vakare mes to nepastebėjome, nes kai atvykome, jau buvo tamsu. Bet ryte... Jus tik pažiūrėkit - kalnai! Išeini į terasą ir matai kalnus. Namukai pušyne, grynas oras, ramu, šilta, 5 minutės pėstute iki jūros. Ko dar norėti?
4 diena.
Pagaliau prasideda poilsis. Arba... ekskursijos! Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi ir skirtingai suprantame poilsį. Vieniems tai galimybė ramiai pagulėti prie jūros, skaniai pavalgyti, paskaityti knygą. Kitiems – pamatyti kažką naujo, padaryti daug gražių nuotraukų bei tiesiog pakeisti aplinką. Save galėčiau priskirti prie antros kategorijos. Nemėgstu gulėti ir nieko neveikti. Man reikia pamatyti, pajuti, sužinoti. Pailsėti taip pat reikia, bet kada nors... Taigi, bendraminčių atsirado daug, o tiksliau beveik visi. Taigi mūsų visa linksma kompanija iškeliavo patirti naujų nuotykių. Važiavome autobusu iki laivo Makarska miestelyje ir toliau plaukėme į Hvar bei Brač salas. Plaukdami į pirmąją, Hvar salą, gavome pietus, rakija ir vynas liejosi laisvai.
Garsiai skambėjo įvairių šalių muzika. Visi šoko ir dainavo. Be galo smagu buvo, kad laivo kapitonas prieš įjungiant dainą, pristatinėdavo tą šalį, daina kurios tuojau gros. Mūsų grupė buvo nemaža ~ 43 žmonės, tad įsivaizduokite kaip smagu buvo kartu dainuoti “Trys milijonai” ar “Juoda orchidėja” ir sulaukti užsienio bendrakeleivių plojimų. Tokios kelionės yra labai gerai, juose visi žmonės, nežiūrint šalies ar rasės, suartėja ir tampa viena bendra šeima.
Štai taip atrodo Hvar salos miestas Jelsa iš laivo. Gražu, tiesa?
Pusvalanduką pasivaikščioję ir pasigrožėję sala, plaukiame toliau. Ir vėl skamba muzika, mes mojuojame ant kranto stovintiems, jie mojuoja mums. Atplaukę į Brač salą( ir jos miestą Bolą) , turime 3 valandas laisvo laiko. Jį galėjome skirti apsipirkinėjimui, sėdėjimui kavinėse arba gulėjimui prie jūros, ką dauguma ir darė. Negalėjome nenueiti iki Bol miesto įžimybės - Auksinio rago. Tai smulkiais akmenukais nusėtas smaigalio formos paplūdimys, 500 m besidriekiantis į jūrą. Pastebėjimas keliaujantiems - būtinai turėkite vandens batus. Jūroje gali būtų ežių. Per akmenukus paplūdimy taip pat nėra labai malonu vaikščiuoti basomis. Vandens batus taip pat galima įsigyti vietoje, juos čia parduoda visur.
Bol. Laukiant išplaukimo laiko
5 diena.
Po pusryčių visi draugiškai susėdome į autobusą ir pajudami link Dubrovniko. Pakeliui sustojome Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kas apsipirkti, kas kavos išgerti, kas nuotraukų padaryti. 30 minučių pertraukos ir išvykstame. Dubrovnikas yra dar piečiau, nei mūsų Baška Polje, visai šalies pietuose. Važiuojame apie 3 val. Mus pasitinka karštis. Kempinge buvo apie +27 +28, o Dubrovnike termometras rodė + 33. Vaikščiuoti toks oras nelabai tinkamas, bet ką padarysi, svarbu kuo daugiau pamatyti. Šis miestas labai gražus iš viršaus, bet pagailėjau 25 € finikulieriui,o kilti laiptais turėjau permažai laiko, tad iš pradžių apžiūrinėjome su gide( galiu pasakyti, kad kiekviename mieste buvo vis kita gidė, kuri mums pasakojo apie miestą ir jo istoriją, bet visada šalia buvo mūsų gidė iš Lietuvos, kuri mus lydėjo nuo pirmos dienos iki paskutinės), o vėliau, kaip ir priklauso, gavome laisvo laiko.
Kad ir kaip būtų keista, šis miestas manęs nenustebino. Kodėl? Man jis priminė Maltą. Kai kurios gatvelės priminė sostinę Valetta, kai kurios vietos Mdiną. Taip, Dubrovnikas tikrai gražus, neveltui jis yra saugomas UNESCO, bet vaikštant, vis kildavo mintis, kad aš tai jau mačiau. Senamiestis yra apsuptas jūros, tad nusipirkus šerbeto ar ledų, labai smagu pasėdėti ant suoliuko ar akmenų ir pasimėgauti saule bei jūros bangomis, atsimušančiomis į krantą. Beje, apie ledus. Daug kas sako, kad itališki ledai skaniausia. Drįsčiau paprieštauti. Skaniausia ledai yra Kroatijoje! Jų yra tiek daug rūšių ir tokių įdomių, kad norisi išragauti visus. O ir kaina prieinama.
6 diena.
7.45 ryto. Keliaujame į Splitą ir Trogirą. Tai du visiškai skirtingi miestai . Splitas tai uostamiestis, antras pagal dydį miestas po sostinės Zagrebo. Splito labiausiai lankomas objektas tai Diokletiano rūmai, kur išliko originalios kolonos, vestibiulis, Jupiterio šventykla.
Jei mėgstate apžvalgos aikšteles, nepasigailėsite, jeigu užlipsite į vieną iš jų. Atsiveria išties nuostabūs vaizdai. Tik priminimas turintiems sveikatos problemų - lifto nėra, teks lipti patiems, laiptais labai statūs ir aukšti, tad prieš lipdami, apskaičiuokite savo jėgas.
Kita stotelė - Trogiras. 27 km į šiaurės vakarus nutolęs nuo Splito. Šis miestas taip pat yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jis skaičiuoja daugiau, nei 2000 metų. Buvo įkurtas graikų 380 m. pr Kr.
Nors senamiestis nedidelis, čia daug įvairių parduotuvėlių, kavinukių, greitojo maisto restoranų. Užsisakydami maistą Kroatijoje būkite pasiruošę, kad jums atneš didelę porciją. Vienas tikriausiai nesuvalgysite, tad paprašykite papildomų įrankių. Porcijos didelės, nes kroatai, kaip ir visi pietiečiai, mėgsta daug ir skaniai pavalgyti.
7 diena.
Negaliu nepasidalinti vaizdais iš tos vietos, kurioje gyvenome. Vieta, kaip jau minėjau vadinasi Baška Polje, ir nors kempinge turėjome parduotuvę, joje buvo pakankamai brangu, tad apsipirkti eidavome į šalia esantį miestelį, pavadinimu Baška Voda. Tai maždaug 10-15 min kelio pėstute. Kelias neprailgdavo, nes atsiveria nuostabūs vaizdai. Iš vienos pusės kalnai, iš kitos jūra. Tobula! Paskutinę poilsio dieną ekskursijų nebuvo, tad nusprendžiau pasivaikščiuoti po apylinkes. Labai norėjau nufotografuoti kalnus. Ir štai jie.
Tai trasa, vedanti į Baška Voda. Šituo keliu ir ėjau, nors ne visai patogu, vis dėlto pėstiesiems ten šaligatvio nėra. Baška Voda miestelis. Šviesiai dažytas namas, raudonos čerpės. Klasikinis Kroatijos vaizdas.
8-9 dienos.
Kelionė namo. Šį kartą stojame 1 kartą, tame pačiame viešbutyje Čekijoje, kuriame ir stojome, važiuojant į priekį. Kelis kartus stabtelime Austrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Važiuojame pailsėję, šiek tiek įdegę, kupini naujų įspūdžių, gražių nuotraukų ir pasunkėjusiais lagaminais, nuo kroatiškų vaišių.
Mieli keliautojai, nebijokite to, ko nesate išbandę. Jei jus, kaip ir aš, visada mieliau renkatės lėktuvą, pabandykite nors kartą išeiti iš savo komforto zonos. Važiuokite autobusu. Tai tikrai nauja patirtis, nauji sutikti žmonės, nauji įspūdžiai. Jus per lėktuvo iliuminatorių niekada nepamatysite tokių vaizdų, kuriuos galite pamatyti važiuojant autobusu. O ir tai puiki galimybė aplankyti daug šalių vienos kelionės metu. Sėkmės ir nuostabių kelionių! Ir prisiminkite, gyvenimas tik vienas. Jei tik atsiranda galimybė, naudokitės ja, nes tai gali nebepasikartoti.
